truputį įkaušęs vidury baltos dienos,
Laisvės alėja kulniuojantis su cigaretės dūmais aplink ir įsivaizduodamas,
kad iš jų virš mano galvos pasidaro aureolė.
truputį apimtas depresijos dėl visų moterų,
kurios, prieš mane mesdamos,sakė, kad esu per daug liūdnas.
truputį poetas.
truputį beviltiškas romantikas.
truputį daugiau arogantiškas.
atrodyčiau kaip Škėma.
ir kartu su juo rašyčiau "Baltą drobulę".
turbūt man nesisektų.
todėl atsigulčiau tos pačios Laisvės alėjos vidury
ir daryčiau sniego angelus,
bet ne iš sniego, o iš šlapių rudeninių lapų.
vėliau, supratęs, kad juokinu žmones,
surimtėčiau ir tapčiau Anglijos karaliene.
ir tuo keistu rankos judesiu mojuočiau į mane spoksantiems vaikams.
norėjau būti šizofrenikas.
bet tik vieną akimirką.
