rudenį lūpomis liečiu
per vaivorykštes balose brendu
dangų gaivų vėjuotą geriu
audromis ir viesulais einu
mėnulio vidury matau tave
žiūriu kaip skęsti lietuje
nors klaidžioju rudenyje
jaučiuosi lyg nebūtyje
ryškėja tolumoj langai
atrodo lyg dangaus skliautai
įskėlė juos lietaus lašai
liko tik žvaigždėm nusėti pakraščiai
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Taip gražu ir gera, jog kyla noras ir man pasidalinti savo poezija, o gal net ir imti ir rašyti naujas eilutes...
AtsakytiPanaikintiSubjektyviai vertinant, tai man labai užkliuvo tas 'priverstinis' rimavimas. Niekuomet jis gražiai nesižiūri. Sukelia miniatiūrinį šleikštulį, banalumą. Bet! Nepaisant rimo, man patiko eilėraštis, patiko jo idėja. Patiko ruduo. Ačiū už tai! O paveiksliukas nuostabus.
AtsakytiPanaikinti