Norėčiau
surūkyti savo jausmus tau
apibarsčiusi juos alyvų žiedais ir
susukusi į gelsvą klevo lapą.
Norėčiau
nuskandinti savo melancholiją
aprengusi ją gėlėta suknia ir
supynusi jos pelenų spalvos plaukus.
Norėčiau
užrašyti savo sielos gelmes
ant debesies ir
paleisti jas dangun tarsi pūkus.
Norėčiau
užmigdyti savo skausmą
tamsiam kambarėly ir
pabučiuoti jo kruviną skruostą.

Norėčiau
nusišypsoti ir numirti,
taip, kaip paskutinį kartą
nusišypsojai ir numirei tu.

apie menininkus ir sielas

menininkų tu
nesupranti
ir tyliai jais žavėdamasis
nekenti

   jie savo savo neapykantą tapo
   vynu
   o tu nenusimanėlis dangstais žvilgsniu
   buku

      menininkai savo freskose palieka dalis
      sielos
      kurias išplėšė
      mėnesiena

            po pasaulį jos klajojo su
            vėju
            o ką per tą laiką nužudei įsimylėjai
            tu
            ?