nuskynę vidurvasario derlių,
konservuoja agurkus,
mes juostiniam fotoaparatekonservuojam bohemą.
mus svaigino
pigus baltas vynas
ir vėsus jūros vėjas -
toks pat jaunatviškas
ir nerūpestingas kaip mes.
mums laimė buvo
šokiai bangose,
bučiniai pasislėpus Nidos kopose,
kosulys, užsmaugęs po
nuogų naktinių maudynių.
fiksavom savo girtas šypsenas,
nepatenkintus močiučių veidus,
kai šalia jų kuris nors užsirūkydavo,
po audringos nakties bare
namo svirduliuojančius nepažįstamus dėdes
ir smėlyje užsikasusius vaikus.
jūs nežinot,
tačiau kasnakt išsliūkindavau
iš to ankšto nameliuko,
kurį mes taip pamilom
dėl kerinčio vaizdo pro langus,
ir eidavau prie jūros rašyti.
atsisėsdavau pakrantėje taip,
kad bangos skalautų tik pėdas
ir rašydavau.
parašiau apie kiekvieną iš jūsų -
jūsų akis, šypsenas,
gestikuliavimą rankomis, kai
bandote paaiškinti, kodėl taip mylite poeziją,
pirštus, tarp kurių visada byra smėlis,
lūpas, kurios negali atsiplėšti nuo
vyno butelio arba
mylimosios lūpų.
apie jus galėčiau parašyti
ketureilį, sonetą ar net romaną,
iliustruodama jį
mūsų konservuota bohema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą