rudenį lūpomis liečiuper vaivorykštes balose brendu
dangų gaivų vėjuotą geriu
audromis ir viesulais einu
mėnulio vidury matau tave
žiūriu kaip skęsti lietuje
nors klaidžioju rudenyje
jaučiuosi lyg nebūtyje
ryškėja tolumoj langai
atrodo lyg dangaus skliautai
įskėlė juos lietaus lašai
liko tik žvaigždėm nusėti pakraščiai
